{"id":11865,"date":"2025-10-20T19:32:30","date_gmt":"2025-10-20T19:32:30","guid":{"rendered":"https:\/\/miamedic.lt\/?page_id=11865"},"modified":"2025-10-20T19:33:14","modified_gmt":"2025-10-20T19:33:14","slug":"bkt-bendras-kraujo-tyrimas","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/miamedic.lt\/en\/bkt-bendras-kraujo-tyrimas\/","title":{"rendered":"BKT | Bendras kraujo tyrimas"},"content":{"rendered":"
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\"laboratoriniai\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
LABORATORINIAI TYRIMAI<\/span><\/div>\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
BKT | Bendras kraujo tyrimas<\/span><\/div>\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
Prek\u0117s kodas: 16004<\/span><\/div>\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t
\n\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t

7,00 \u20ac<\/h2>\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t
\n\n\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t<\/path><\/svg>\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t
\n\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\tKraujo pa\u0117mimo mokestis 5,00 \u20ac \t\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/h3>\n\t\t\t\t\n\t\t\t\t\n\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\n\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\tREGISTRACIJA INTERNETU<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
TYRIMO APRA\u0160YMAS<\/span><\/div>\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

Automatinis bendras kraujo tyrimas (BKT)<\/strong> \u2013 tai pats pirminis profilaktinis kraujo sud\u0117ties tyrimas, kuris parodo kraujo formini\u0173 element\u0173 (eritrocit\u0173, trombocit\u0173, leukocit\u0173) ir kit\u0173 netipini\u0173 l\u0105steli\u0173 kiek\u012f, t\u016br\u012f, form\u0105, pasiskirstym\u0105 pagal r\u016b\u0161\u012f. Bendras kraujo tyrimas parodo u\u017edegimus, ma\u017eakraujyst\u0119, padeda atskirti bakterin\u0117s ir virusin\u0117s kilm\u0117s infekcijas.<\/p>

\u00a0<\/p>

WBC (leukocitai)<\/strong><\/td>

Leukocitai atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f apsaugant organizm\u0105 nuo infekcij\u0173 ir lig\u0173. Jie yra atsakingi u\u017e imunin\u0117s sistemos veikim\u0105 ir u\u017ekertant keli\u0105 kenksming\u0173 mikroorganizm\u0173 \u012fsiskverbimui.\u00a0Leukocit\u0173 kiekio padid\u0117jimas ar suma\u017e\u0117jimas gali rodyti tam tikras sveikatos problemas. Padid\u0117j\u0119s leukocit\u0173 skai\u010dius (leukocitoz\u0117) da\u017enai gali rodyti infekcij\u0105, u\u017edegimin\u012f proces\u0105, imunin\u0117s sistemos reakcij\u0105 ar net v\u0117\u017eio buvim\u0105. Kita vertus, suma\u017e\u0117j\u0119s leukocit\u0173 skai\u010dius (leukopenija) gali rodyti imunin\u0117s sistemos slopinim\u0105, tam tikras infekcijas arba med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikimus.<\/p><\/td><\/tr>

RBC (eritrocitai)<\/strong><\/td>

RBC arba eritrocitai yra raudonosios kraujo l\u0105stel\u0117s, kurios\u00a0atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f organizme, ne\u0161ant deguon\u012f \u012f audinius ir atvedant anglies dioksid\u0105 i\u0161 audini\u0173 \u012f plau\u010dius. Eritrocit\u0173 kiekis gali suteikti informacijos apie organizmo sveikat\u0105 ir pad\u0117ti diagnozuoti tam tikras problemas. Paprastai, bendras eritrocit\u0173 skai\u010dius vertinamas kartu su kitais rodikliais, pvz., hemoglobino kiekiu, hematokrito (eritrocit\u0173 t\u016brio kraujyje) lygiu ir eritrocit\u0173 dyd\u017eiu. \u0160ie rodikliai gali rodyti \u012fvairias b\u016bkl\u0117s, tokias kaip anemija (ma\u017eas eritrocit\u0173 skai\u010dius arba hemoglobino tr\u016bkumas), eritrocit\u0173 gamybos sutrikimus\u00a0ar netgi kraujavim\u0105.<\/p><\/td><\/tr>

HBG (hemoglobinas)<\/strong><\/td>

HBG (hemoglobinas) yra baltymas, kuris yra atsakingas u\u017e deguonies perne\u0161im\u0105 i\u0161 plau\u010di\u0173 \u012f audinius bei anglies dioksido perne\u0161im\u0105 i\u0161 audini\u0173 \u012f plau\u010dius. Bendrame kraujo tyrime HBG (hemoglobino) kiekis matuojamas ir paprastai i\u0161rei\u0161kiamas gramais per decilitr\u0105 kraujo (g\/dL).\u00a0Normalus hemoglobino lygis skiriasi priklausomai nuo lyties ir am\u017eiaus. Nuo \u0161io lygio priklauso kraujo geba perne\u0161ti deguon\u012f organizmui. Pavyzd\u017eiui, \u017eemas hemoglobino lygis (anemija) gali rodyti gele\u017eies tr\u016bkum\u0105, vitamino B12 ar folio r\u016bg\u0161ties tr\u016bkum\u0105, kraujo netekim\u0105, tam tikras genetines sutrikimus ar kitas ligas.<\/p><\/td><\/tr>

HCT (hematokritas)<\/strong><\/td>

HCT (hematokritas) yra rodiklis, matuojantis eritrocit\u0173 t\u016br\u012f\u00a0kraujyje procentais. Tai rei\u0161kia, kad hematokritas parodo, kiek procent\u0173 i\u0161 viso kraujo t\u016brio u\u017eima eritrocitai. Bendrame kraujo tyrime hematokritas i\u0161rei\u0161kiamas procentais arba kaip skai\u010dius, ir jis naudojamas kaip rodiklis organizmo kraujo sud\u0117ties vertinimui. Paprastai, kai rezultatai yra \u017eemiau\u00a0normalaus hematokrito lygio, tai\u00a0gali rodyti anemij\u0105, kurioje suma\u017e\u0117ja eritrocit\u0173 skai\u010dius arba j\u0173 t\u016bris kraujyje. Kita vertus, padid\u0117j\u0119s hematokritas gali rodyti dehidratacij\u0105, tam tikras plazmos skystumo tr\u016bkumo b\u016bsenas ar kitas ligas, toki\u0105 kaip policitemija vera, kurioje padid\u0117ja raudon\u0173j\u0173 kraujo k\u016bneli\u0173 gamyba.<\/p>

Svarbu pamin\u0117ti, kad bendrame kraujo tyrime HCT vertinamas kartu su kitais rodikliais, pvz., eritrocit\u0173 skai\u010diumi ir hemoglobino kiekiu.<\/p><\/td><\/tr>

MCV (vidutinis eritrocito t\u016bris)<\/strong><\/td>

MCV (vidutinis eritrocito t\u016bris) yra rodiklis, matuojantis vidutin\u012f eritrocito dyd\u012f kraujyje. Tai parodo, kiek dideli ar ma\u017ei yra eritrocitai. MCV vert\u0117s gali reik\u0161ti skirtingas b\u016bkl\u0117s:<\/p>

1. Ma\u017eas MCV: Ma\u017eas vidutinis eritrocito t\u016bris gali rodyti mikrocitoz\u0119, kurioje eritrocitai yra ma\u017eesni nei \u012fprasta. Tai gali b\u016bti susij\u0119 su gele\u017eies tr\u016bkumo anemija, kurioje organizme tr\u016bksta gele\u017eies, reikalingos eritrocit\u0173 gamybai.<\/p>

2. Didelis MCV: Didelis vidutinis eritrocito t\u016bris gali rodyti makrocitoz\u0119, kurioje eritrocitai yra didesni nei \u012fprasta. Tai gali b\u016bti susij\u0119 su vitamin\u0173 B12 ir folio r\u016bg\u0161ties tr\u016bkumu, kai organizme tr\u016bksta \u0161i\u0173 vitamin\u0173, kurie yra b\u016btini sveikai eritrocit\u0173 gamybai.<\/p>

3. Normalus MCV: Normalus vidutinis eritrocito t\u016bris gali rodyti normal\u0173 eritrocit\u0173 dyd\u012f. Tai gali b\u016bti pasteb\u0117ta normalioje kraujo sud\u0117tyje arba tam tikroms b\u016bkl\u0117ms, kurios nesukelia poky\u010di\u0173 eritrocit\u0173 dyd\u017eiu.<\/p><\/td><\/tr>

MCH (vidutinis eritrocit\u0173 hemoglobinas)<\/strong><\/td>

MCH (vidutinis eritrocit\u0173 hemoglobinas) yra rodiklis, matuojantis vidutin\u012f hemoglobino kiek\u012f viename eritrocite. Tai parodo, kiek hemoglobino yra perduodama vienam eritrocitui. MCH vert\u0117s gali reik\u0161ti skirtingas b\u016bkl\u0117s:<\/p>

1. Ma\u017eas MCH: Ma\u017eas vidutinis eritrocit\u0173 hemoglobinas gali rodyti hipochromin\u0119 anemij\u0105, kurioje eritrocitai turi ma\u017eai hemoglobino. Tai da\u017eniausiai susij\u0119 su gele\u017eies tr\u016bkumo anemija, kur organizme yra nepakankamai gele\u017eies, reikalingos hemoglobino gamybai.<\/p>

2. Didelis MCH: Didelis vidutinis eritrocit\u0173 hemoglobinas gali rodyti hiperchromin\u0119 anemij\u0105, kurioje eritrocitai turi daugiau hemoglobino nei \u012fprasta. Tai gali b\u016bti susij\u0119 su tam tikromis b\u016bkl\u0117mis, kurios padidina hemoglobino kiek\u012f, pavyzd\u017eiui, vitamin\u0173 B12 ar folio r\u016bg\u0161ties tr\u016bkumu.<\/p>

3. Normalus MCH: Normalus vidutinis eritrocit\u0173 hemoglobinas gali rodyti normal\u0173 hemoglobino kiek\u012f eritrocituose. Tai gali b\u016bti pasteb\u0117ta normalioje kraujo sud\u0117tyje arba tam tikroms b\u016bkl\u0117ms, kurios neturi \u012ftakos hemoglobino kiekiui.<\/p><\/td><\/tr>

MCHC (vidutin\u0117 hemoglobino koncentracija eritrocite)<\/strong><\/td>

MCHC (vidutin\u0117 hemoglobino koncentracija eritrocite) yra rodiklis, matuojantis vidutin\u0119 hemoglobino koncentracij\u0105 eritrocituose. Tai parodo, kiek koncentruotas hemoglobinas yra eritrocituose. MCHC vert\u0117s gali reik\u0161ti skirtingas b\u016bkl\u0117s:<\/p>

1. Ma\u017eas MCHC: Ma\u017ea vidutin\u0117 hemoglobino koncentracija eritrocituose gali rodyti hipochromin\u0119 anemij\u0105, kurioje hemoglobino koncentracija yra ma\u017eesn\u0117 nei \u012fprasta. Tai da\u017eniausiai susij\u0119 su gele\u017eies tr\u016bkumo anemija arba kitomis b\u016bsenomis, kurios lemia hemoglobino ma\u017eesn\u012f kiek\u012f eritrocituose.<\/p>

2. Didelis MCHC: Didel\u0117 vidutin\u0117 hemoglobino koncentracija eritrocituose gali b\u016bti retesnis rei\u0161kinys, kuris gali atsirasti d\u0117l padid\u0117jusio hemoglobino kiekio ar kit\u0173 kraujo sutrikim\u0173. Tai gali b\u016bti susij\u0119 su tam tikromis genetin\u0117mis arba \u012fgimtomis b\u016bkl\u0117mis, kurios lemia padid\u0117jusi\u0105 hemoglobino koncentracij\u0105.<\/p>

3. Normalus MCHC: Normali vidutin\u0117 hemoglobino koncentracija eritrocituose rodo normali\u0105 hemoglobino koncentracij\u0105. Tai gali b\u016bti pasteb\u0117ta normalioje kraujo sud\u0117tyje arba tam tikroms b\u016bkl\u0117ms, kurios neturi \u012ftakos hemoglobino koncentracijai.<\/p><\/td><\/tr>

RDW (eritrocit\u0173 pasiskirstymas pagal dyd\u012f)<\/strong><\/td>

RDW (eritrocit\u0173 pasiskirstymas pagal dyd\u012f) yra rodiklis, matuojantis eritrocit\u0173 dyd\u017eio variacij\u0105 kraujyje. Jis parodo, kaip eritrocitai i\u0161sid\u0117sto pagal j\u0173 dyd\u012f. RDW vert\u0117s gali reik\u0161ti skirtingas b\u016bkl\u0117s:<\/p>

1. Padid\u0117j\u0119s RDW: Padid\u0117j\u0119s eritrocit\u0173 pasiskirstymas pagal dyd\u012f gali rodyti, kad eritrocit\u0173 dyd\u017eio skirtumas yra didesnis nei \u012fprasta. Tai gali b\u016bti susij\u0119 su \u012fvairiomis anemijos formomis, kuriose eritrocitai yra skirtingo dyd\u017eio ir forma.<\/p>

2. Normalus RDW: Normalus eritrocit\u0173 pasiskirstymas pagal dyd\u012f rodo, kad eritrocitai turi pana\u0161\u0173 dyd\u012f ir j\u0173 pasiskirstymas yra harmoningas. Tai gali b\u016bti pasteb\u0117ta normalioje kraujo sud\u0117tyje arba tam tikroms b\u016bkl\u0117ms, kurios neturi \u012ftakos eritrocit\u0173 dyd\u017eiui.<\/p><\/td><\/tr>

PLT (trombocitai)<\/strong><\/td>

PLT (trombocitai) yra kraujo l\u0105stel\u0117s, atsakingos u\u017e kraujo kre\u0161\u0117jim\u0105 ir trombocit\u0173 funkcijos palaikym\u0105. Trombocitai yra ma\u017eesni u\u017e eritrocitus ir leukocitus, ta\u010diau j\u0173 vaidmuo yra labai svarbus.Tai yra vienas i\u0161 pagrindini\u0173 rodikli\u0173, naudojam\u0173 vertinant kraujo kre\u0161umo geb\u0117jim\u0105 ir \u012fvairias kraujotakos sutrikimus.<\/p>

Trombocit\u0173 kiekio padid\u0117jimas ar suma\u017e\u0117jimas gali rodyti tam tikras sveikatos problemas:<\/p>

1. Padid\u0117j\u0119s trombocit\u0173 skai\u010dius (trombocitoz\u0117) gali b\u016bti susij\u0119s su tokiais dalykais kaip kraujo ligos, u\u017edegimas, infekcija ar net v\u0117\u017eys.<\/p>

2. Suma\u017e\u0117j\u0119s trombocit\u0173 skai\u010dius (trombocitopenija) gali b\u016bti susij\u0119s su \u012fvairiomis b\u016bkl\u0117mis, \u012fskaitant autoimunines ligas, kraujo sutrikimus, kepen\u0173 ar inkst\u0173 ligas, sunkias infekcijas ar vaist\u0173 \u0161alutin\u012f poveik\u012f.<\/p><\/td><\/tr>

MPV (vidutinis trombocit\u0173 t\u016bris)<\/strong><\/td>Vidutinis trombocit\u0173 t\u016bris \u2013 rodiklis leid\u017eiantis \u012fvertinti trombocit\u0173 dyd\u012f. K\u0105 tik pagaminti trombocitai b\u016bna did\u017eiausi ir su laiku ma\u017e\u0117ja, d\u0117l to \u0161is rodiklis leid\u017eia \u012fvertinti trombocit\u0173 atsinaujinimo procesus.<\/td><\/tr>
NE (neutrofilai)<\/strong><\/td>

NE (neutrofilai) yra viena i\u0161 baltojo kraujo k\u016bneli\u0173 (leukocit\u0173) kategorij\u0173. Neutrofilai yra svarbi dalis imunin\u0117s sistemos ir atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f organizmo gynyboje nuo infekcij\u0173. \u0160is\u00a0rodiklis\u00a0padeda vertinti imunin\u0117s sistemos b\u016bkl\u0119 ir nustatyti infekcijas ar u\u017edegiminius procesus organizme.<\/p>

Neutrofil\u0173 skai\u010dius gali reik\u0161ti skirtingas b\u016bkl\u0117s:<\/p>

1. Padid\u0117j\u0119s neutrofil\u0173 skai\u010dius (neutrofilija) gali rodyti, kad organizme vyksta infekcija, u\u017edegimas, audini\u0173 pa\u017eeidimas arba kai kurios kaul\u0173 \u010diulp\u0173 sutrikimai.<\/p>

2. Suma\u017e\u0117j\u0119s neutrofil\u0173 skai\u010dius (neutropenija) gali b\u016bti susij\u0119s su tam tikromis genetin\u0117mis b\u016bsenomis, autoimunin\u0117mis ligomis, aplastine anemija, tam tikr\u0173 vaist\u0173 \u0161alutiniu poveikiu arba chemoterapijos poveikiu.<\/p><\/td><\/tr>

LY (limfocitai)<\/strong><\/td>

LY (limfocitai) yra viena i\u0161 baltojo kraujo k\u016bneli\u0173 (leukocit\u0173) kategorij\u0173. Limfocitai yra svarbi dalis imunin\u0117s sistemos ir atlieka \u012fvairias funkcijas, \u012fskaitant imunin\u0117s atminties formavim\u0105 ir specifin\u0117s imunin\u0117s atsakos reguliavim\u0105. Limcofit\u0173 rezultatai padeda vertinti imunin\u0117s sistemos b\u016bkl\u0119 ir nustatyti tam tikras ligas arba imunin\u0117s sistemos sutrikimus.<\/p>

Limfocit\u0173 skai\u010dius gali rodyti skirtingas b\u016bkl\u0117s:<\/p>

1. Padid\u0117j\u0119s limfocit\u0173 skai\u010dius (limfocitoz\u0117) gali rodyti, kad organizme vyksta infekcija, ypa\u010d virusin\u0117s infekcijos, autoimunin\u0117s ligos, kai kurios leukemijos formos arba kitos imunin\u0117s sistemos sutrikimai.<\/p>

2. Suma\u017e\u0117j\u0119s limfocit\u0173 skai\u010dius (limfopenija) gali b\u016bti susij\u0119s su tam tikromis b\u016bkl\u0117mis, \u012fskaitant imunodeficito sutrikimus, chemoterapij\u0105, aplastin\u0119 anemij\u0105 arba kitus sutrikimus, kurie veikia limfocit\u0173 gamyb\u0105 arba veikim\u0105.<\/p><\/td><\/tr>

MO (monocitai)<\/strong><\/td>

MO (monocitai) yra viena i\u0161 baltojo kraujo k\u016bneli\u0173 (leukocit\u0173) kategorij\u0173. Monocitai yra didel\u0117s l\u0105stel\u0117s, kurios vaidina svarb\u0173 vaidmen\u012f organizmo imunin\u0117je ir u\u017edegimin\u0117je reakcijoje. Rezultatai padeda vertinti imunin\u0117s sistemos b\u016bkl\u0119 ir nustatyti tam tikras ligas arba u\u017edegiminius procesus organizme.<\/p>

Monocit\u0173 skai\u010dius gali reik\u0161ti skirtingas b\u016bkl\u0117s:<\/p>

1. Padid\u0117j\u0119s monocit\u0173 skai\u010dius (monocitoz\u0117) gali rodyti, kad organizme vyksta u\u017edegimas, infekcija, audini\u0173 pa\u017eeidimas arba tam tikros kitos b\u016bkl\u0117s, kurios reikalauja monocit\u0173 aktyvacijos.<\/p>

2. Suma\u017e\u0117j\u0119s monocit\u0173 skai\u010dius (monocitopenija) gali b\u016bti susij\u0119s su tam tikromis b\u016bkl\u0117mis, \u012fskaitant tam tikrus imunodeficito sutrikimus, tam tikrus vaist\u0173 \u0161alutin\u012f poveik\u012f arba kaul\u0173 \u010diulp\u0173 sutrikimus.<\/p><\/td><\/tr>

EO (eozinofilai)<\/strong><\/td>

EO (eozinofilai) yra viena i\u0161 baltojo kraujo k\u016bneli\u0173 (leukocit\u0173) kategorij\u0173. Eozinofilai yra l\u0105stel\u0117s, turin\u010dios granul\u0117s, ir atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f organizmo imunin\u0117je reakcijoje, ypa\u010d alergin\u0117se reakcijose ir parazit\u0173 infekcijose. J\u0173 rezultat\u0173 pagalba galima vertinti imunin\u0117s sistemos b\u016bkl\u0119 ir nustatyti tam tikras ligas arba alergines reakcijas.<\/p>

Eozinofil\u0173 skai\u010dius gali reik\u0161ti skirtingas b\u016bkl\u0117s:<\/p>

1. Padid\u0117j\u0119s eozinofil\u0173 skai\u010dius (eozinofilija) gali rodyti alergines reakcijas, astm\u0105, alergin\u012f rinit\u0105, parazitines infekcijas ar kitas b\u016bkl\u0117s, kurios sukelia imunin\u012f arba u\u017edegimin\u012f atsak\u0105.<\/p>

2. Suma\u017e\u0117j\u0119s eozinofil\u0173 skai\u010dius (eozinopenija) yra retesnis rei\u0161kinys, ta\u010diau gali b\u016bti susij\u0119s su tam tikromis b\u016bkl\u0117mis, tokiomis kaip didelis kortikosteroid\u0173 vartojimas arba sunkios bakterin\u0117s infekcijos.<\/p><\/td><\/tr>

BA (bazofilai)<\/strong><\/td>Bazofilai – dalyvauja greito tipo alergin\u0117se reakcijose, tod\u0117l j\u0173 skai\u010dius esant medikamentinei, maisto ir buitinei alergijai ry\u0161kiai padid\u0117ja. Bazofil\u0173 padid\u0117jimas taip pat gali b\u016bti stebimas esant \u017eaizd\u0173 gijimui, taip pat tam tikroms ligoms, pavyzd\u017eiui reumatoidiniui artritui, vir\u0161kinamojo trakto opoms.<\/td><\/tr>
LUC (kitos netipin\u0117s l\u0105stel\u0117s)<\/strong><\/td>

LUC (kitos netipin\u0117s l\u0105stel\u0117s) yra bendras terminas, naudojamas norint apib\u016bdinti kraujo tyrimo rezultatuose matomas l\u0105steles, kurios n\u0117ra standartin\u0117s kraujo l\u0105stel\u0117s (pvz., eritrocitai, leukocitai, trombocitai) arba j\u0173 pavadinimas arba kategorija n\u0117ra ai\u0161kiai nustatyta. Kai kraujo tyrimo rezultatuose nurodoma „LUC” arba „kitos netipin\u0117s l\u0105stel\u0117s”, tai gali reik\u0161ti, kad buvo pasteb\u0117tos l\u0105stel\u0117s, kuri\u0173 pob\u016bdis n\u0117ra ai\u0161kus arba kurios nepriklauso \u012fprastoms kraujo l\u0105stel\u0117ms. Ta\u010diau, norint tiksliai nustatyti, kas yra \u0161ios „kitos netipin\u0117s l\u0105stel\u0117s” ir k\u0105 tai gali reik\u0161ti, b\u016btina atlikti tolesnius tyrimus, interpretuoti rezultatus ir gauti daugiau informacijos i\u0161 gydytojo arba laboratorijos specialisto.<\/p><\/td><\/tr><\/tbody><\/table>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t

\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
REGISTRUOKIT\u0116S INTERNETU<\/span><\/div>\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\n\t\t\t\t\t\t\t\t\tREGISTRACIJA PER SERVE.LT<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/span>\n\t\t\t\t\t<\/a>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
SEKITE MUS instagram<\/span><\/div>\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
@miamedic.lt<\/a><\/span><\/div>\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

LABORATORINIAI TYRIMAI BKT | Bendras kraujo tyrimas Prek\u0117s kodas: 16004 7,00 \u20ac Kraujo pa\u0117mimo mokestis 5,00 \u20ac REGISTRACIJA INTERNETU TYRIMO APRA\u0160YMAS Automatinis…<\/p>","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"elementor_header_footer","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-11865","page","type-page","status-publish","hentry"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/miamedic.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/11865","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/miamedic.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/miamedic.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/miamedic.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/miamedic.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11865"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/miamedic.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/11865\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":11870,"href":"https:\/\/miamedic.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/11865\/revisions\/11870"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/miamedic.lt\/en\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11865"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}